„Interesas – Kėdainiai“. Jūsų dėmesiui – visas pokalbis su V. Baltraitiene

Laidos vedėjai – Justina ir Kęstas.

(Dėmesio! Be rašytinio Centro FM sutikimo draudžiama tekstą kopijuoti, cituoti ar bet kokiu būdu atgaminti). 

Sveiki, eteryje nauja Centro FM radijo stoties laida „Interesas – Kėdainiai“.

Kas antrą trečiadienį, 16 val., tiesiogiai transliuojamos laidos metu kalbinsime mūsų krašte gerai žinomus bei viešajame jo gyvenime aktyviai dalyvaujančius žmones ir bandysime aptarti Kėdainių kraštui aktualius klausimus.

Laidos svečiams bandysime užduoti galbūt ne visada patogius klausimus ir taip atkreipti vietos politikų bei visuomenės dėmesį į mums visiems aktualias problemas, atsakyti į klausytojams rūpimus klausimus.

Šiandieninės laidos viešnia – kėdainietė, politikė, visuomenės veikėja, buvusi žemės ūkio ministrė, taip pat buvusi ir Kėdainių miesto merė Virginija Baltraitienė.

Beveik du dešimtmečius dalyvavote aktyvioje politikoje. Ar praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po to, kai palikote žemės ūkio ministrės postą, pavyko pailsėti nuo aktyvios politikos?

V.B. Taip, pavyko pailsėti tikrąja ta žodžio prasme. Ne tik išvykti kažkur paatostogauti, ko aš sau negalėjau leisti per tą visą aktyviąją politiką, bet ir pailsėti būnant namuose su šeima, pagaliau padaryti darbus, kuriuos buvau apleidusi per tuos beveik du dešimtmečius.

Atiduodat skolą šeimai?

V.B. Tai,p atiduodu skolą ir šeimai, ir namams.

Jei ne paslaptis, tai kuo užsiimate šiuo metu?

V.B. Šiuo metu dirbu tik su vienu projektu, o šiaip ruošiuosi konkursams, atrankoms, išsilaikiau bendrųjų gebėjimų testą, turiu aukščiausio lygio vadovo kvalifikaciją, laikiausi egzaminus, intensyviai ruošiuosi anglų kalbos egzaminui, kad galėčiau pasiekti tam tikrą lygį ir manau, kad po mėnesio galėsiu laisvai pretenduoti į bet kurį aukščiausią vadovo postą, kurie bus skelbiami Lietuvoje.

Ar nesigailite pasukusi į politiką? Juk susilaukėte daug kritikos, smūgių iš oponentų, ne kartą patyrėte buvusių bendražygių išdavystę…

V.B. Ne. Aš visada sakau, kad niekada nesigailėk to, ką padarei, o visada gailėkis to, ko nepadarei. Kiekvienas gyvenimo etapas duoda savo ir pliusų, ir minusų. Aišku visko buvo, bet tai labai užgrūdina. Aš pamačiau kokia yra politinė sistema iš vidau. Ne tokią, kokią žmonės ją mato žiūrint iš šalies, kai susidaroma vienokia nuomonė, o kai pats dalyvauji tiesiogiai aktyvioje politikoje, tai daugelį dalykų pamatai, kad jie yra visai kitokie, nei atrodo iš šalies. Iš tiesų, man tai buvo labai didžiulė patirtis, didžiulis iššūkis, kuriuos, manau, aš priėmiau normaliai ir tikrai nesigailiu. Tuos beveik du dešimtmečius, įskaitant darbą savivaldybėje, 11 metų Seime, tai buvo mano gyvenimo etapas, kurio nesigailiu ir kuris man labai daug davė.

Ar sekate įvykius, kurie vyksta Kėdainių krašte?

V.B. Taip, seku, tik yra mažai kur gali realiai pamatyti kas iš tikrųjų vyksta. Dažniausiai sužinai kai kalbiesi su žmonėmis, nes visada informacija, kuri patenka į spaudą, yra tam tikra prasme prafiltruota, nes pasakoma tik tai, ką nori pasakyti tie žmonės, kurie ruošia tuos straipsnius, kurie yra tų leidinių savininkai…

Turinti tam tikrą subjektyvumo prieskonį..

V.B. Turbūt visa spauda, nes kažkas yra savininkai, kažkas kažkokiai pakraipai priklauso, turi tam tikras politines pažiūras, tai dažniausiai bendraujant su žmonėmis sužinai kas vyksta. Negaliu sakyti, kad viską iki smulkmenų žinau, bet aš domiuosi, čia mano namai, aš čia grįžtu kiekvieną savaitgalį ir man labai įdomu kaip mūsų Kėdainių kraštas toliau gyvens, kaip žmonės gyvens ir kaip atlaikys tuos iššūkius. Emigracijos didžiulės problemos, jos palietė ir Kėdainius, kitos problemos, ir kaip Kėdainiai išsilaikys visos Lietuvos kontekste.

Kaip vertinate paskutinių kelerių metų Kėdainių miesto pažangą vertinant miesto tvarkymą, gražinimą, verslo aplinkos sąlygų gerinimą, jei tą pažangą lygintume su kitais Lietuvos regionais?

V.B. Turbūt negalime lyginti su Vilnius regionu, bet lyginant su panašaus lygio Lietuvos regionais, esam ne blogesni, kai kuriais atvejais galbūt net geriau atrodome, nes turime stiprią pramonę, turime verslą, ir nors žmonės ir skundžiasi, kad negauna darbo, bet reikėtų analizuoti kokie žmonės negauna. Yra dalis kurie baigė aukštuosius mokslus, bet jų specialybės netinka. Tai ne inžinerinės specialybės. Yra žmonės, kurie galbūt neturi išsilavinimo, ar darbas neatitinka jų poreikių, bet reikia pripažinti, kad nedarbo lygis Kėdainiuose yra vienas iš mažesnių.

Kaip tvarkosi miestas. Per pastaruosius visus metus labai aiškiai pasimatė, kad miestas stipriai tvarkosi. Miestas turi stiprų šeimininką. Aš kalbu apie miesto seniūną ir, matyt, ta situacija, kad ilgai nebuvo pastovaus seniūno, buvo tik laikinas, atsiliepė ir miesto tvarkymui. Šiandieną mes matome, kad Kėdainiai yra tvarkomi. Labai džiaugiuosi, kad Kėdainiai tapo labiau apšviesti. Nežinau nuo ko čia – mero, savivaldybės administracijos priklauso, bet iš tikrųjų turime kiekvienas tai pastebėt. Ir visos kaimo gyvenvietės, kai važiuoji visur šviečia lempos. Galbūt nereikia, kad jos degtų visą naktį, bet vakare, kai sutemsta – iš tikrųjų šviesu. Labai džiugu, kad apšviestos perėjos. Galbūt įtakojo tai, kad buvo pakankamai daug nelaimingų atsitikimų perėjose. Iš tiesų matome, kad tvarkomasi, turi šeimininką ir aš manau, kad tie pokyčiai yra. Galbūt mes buvom pripratę, kad Kėdainiai tam tikru momentu, apie 2000 m., labai didelį šuolį padarė su pastatų tvarkymu, kultūros paveldo tvarkymu, ir dabar žmonės labai dažnai sako – va dabar niekas nevyksta, bet matyt, kai pats čia gyveni taip atrodo. Kai žmonės atvyksta iš kitur, jie stebisi kokie gražūs Kėdainiai, kokie švarūs Kėdainiai, koks žalias Kėdainių miestas, tad kartais mes to neįvertiname. Kas vyksta šalia mūsų, nematome, nepastebime, o iš šalie žiūrint, tai Kėdainiai, lyginant su kitais panašaus lygio regionais, yra vieni iš stipresnių, vien tik dėl to, kad čia yra stipri pramonė, stiprus verslas.

Kaip vertinate dabartinės miesto valdžios darbą lyginat su ankstesnės kadencijos? Ar matote kokių trūkumų?

V.B. Sunku vertinti. Manau, kad ši nauja valdžia, susiformavusi po rinkimų, daugiau dėmesio skyrė smulkesniems darbams, kurie yra arčiau žmonių. Buvusi valdžia labiau globalius projektus įgyvendino. Labai daug investicijų į Kėdainius atėjo, bet galbūt žmonės to nepajuto. Tai nebuvo šalia žmogaus. Pavyzdžiui tam tikrų pastatų tvarkymas. Kaime gyvenantis žmogus dažnai pasakys: o koks man skirtumas – Kėdainiuose kokią aikštę sutvarkė ar ne – aš neturiu kaime vandens švaraus, neturiu kur nuotekų išpilti, man kelias neišasfaltuotas, neišžvyruotas. Galbūt aš tuo matyčiau skirtumą. Buvusi valdžia labiau žiūrėjo globaliai, buvo daug kas uždaroma, šita valdžia atėjusi, nežinau ar tai populistinis sprendimas, bet kai kurių veiksmų ėmėsi priešingai. Ir bibliotekas kai kur sugražino, ir kitus finansiškai žiūrint smulkesnius darbus, kurie yra arčiau žmogaus, to ko žmogui reikia. Bet ar tai užtikrins, kad žmonės liktų gyventi, sunku pasakyti. Matyt tai priklauso ne tik nuo rajono valdžios, bet ir nuo situacijos Lietuvoje. Aš matau šitos valdžios tik tą blogybę, kad, matyt, atėję nauji žmonės nesuvaldė situacijos ir 2015 m. buvo neįsisavinta daug pinigų, kurie buvo skirti tam tikriems objektams ir turėjo būti grąžinti į valstybės biudžetą. Tai ir „Saulutės“ pastato projektas, kultūros centro rekonstrukcija, Šėtos socialinis centras, nes matome kaip yra sunku gauti finansavimą, kiek valdžiai reikia įrodinėti, kad tie projektai yra reikalingi. Dabar su Šėtos socialiniu centru yra taip, kad remontas neužbaigtas, reikia gauti licenciją, pinigai buvo numatyti, o ką reiškia, kai pinigai grąžinami nepanaudoti. Ministerija iškart žiūri – tai nereikia tų pinigų, jei jūs nesugebat jų panaudoti. Taigi, nauji vadovai nesuvaldė situacijos, o administracija, jos aplaidumas… Tai tokią blogybę matau, kas buvo pačioje pradžioje padaryta. Ir toliau bus tik sunkiau, kai reiks gauti finansavimą remontams, pastatų tvarkymui, renovacijai, nes labai daug priklauso nuo vietinės valdžios, kaip jie sugeba panaudoti.

Kaip manote, ar tai dabartinės mūsų valdžios nepatyrimo įrodymas?

V.B. Manau, kad tai naujos valdžios nepatyrimo įrodymas. Pikčiausia, kad administracijos žmonės, kurie tiek metų ten dirba, šito nedarė, nors turėjo sakyti merui, administracijos vadovams kur yra problema, kad tų pinigų nereiktų grąžinti, nes ne tik kad prarandi tuos pinigus, bet ir pats požiūris pasidaro į savivaldybę toks, kad jie nesugeba, jie nemoka, jie negali įsisavinti finansavimo. Versti vien ant to, kad ten ne toks rangovas buvo ar dar kažkas padaryta kitos valdžios, turbūt nereikėtų, nes atėjusi nauja valdžia turi žiūrėti ką gali padaryti geriau negu buvo. Kai gavai pinigus (projektams) verskis per galvą, važiuok, prašyk keisti iš vienos srities ir atiduoti kitai sričiai, kad tik pinigai būtų įsisavinti. Aš tokį matau didžiausią jų padarytą liapsusą 2015 m. pavasarį atėjus ir iki naujų metų nesugebėjus tų pinigų įsisavinti, o tai atsiliepia pačiam požiūriui.

Bet gal tos problemos, ypač kalbant apie „Saulutės“ projektą, apie stadiono rekonstrukciją, kuri trunka bemaž dešimtmetį ar net daugiau, buvo sąlygotos ankstesnės valdžios priimtų sprendimų, pasirašytų sutarčių, kurias nėra taip parasta nutraukti, pakeisti rangovą ir atsiduri situacijoje kai nei trauktis nei?..

V.B. Dėl stadiono, kiek suprantu, tai rangovas iš tikro buvo netinkamas, bet galbūt nereiktų laukti ir bijoti, o paprasčiausiai mėginti nutraukti sutartį ar eiti į teismą. Suprantu, kad sustabdai visus darbus, bet gal geriau vienu metu nukirsti nei tempti, nes laukiamo rezultato vis tiek neturi. Jei dėl „Saulutės“, tai atėjusi nauja valdžia peržiūrėjo projektus. Nežinau ar reikėjo peržiūrėti ir iš vis kaip turėjo atrodyti projektas…

Čia visuomenėje kilo diskusija ar išvis tokio projekto reikia…

V.B. Bet jis jau buvo priimtas taryboje. Ir reikia labai gerai įvertinti, nes jei peržiūri, stabdai, laikas eina, reiškia pinigų nebeįsisavini. Bet tą dalyką dar galiu pateisinti, bet dėl stadiono, manau, kad reikėjo suvokti, kad yra teisinių priemonių ir gali nutraukti sutartį, ir geriau kartais taip padaryti ir iš naujo pradėti, negu tampytis kelerius metus, kad pradėtų dirbti.

Praėjusieji Seimo rinkimai parodė, kad Lietuvos piliečiai nusigręžė nuo Darbo partijos. Tą patį galėtume pasakyti ir apie Kėdainius, kur ši politinė jėga daug metų turėjo akivaizdų pranašumą prieš kitas politines jėgas. Kuo paaiškintumėte šį rezultatą? Ar savivaldos rinkimai Kėdainiuose nebuvo pirmas signalas, kad žmonėms pabodo vienos politinės jėgos vienvaldystė, nesitarimas su bendruomene dėl miesto reikalų. Kažkas nusprendė, kad agurkai yra tinkamas miesto tapatybės simbolis ir jais išpuošė miestą, dar nusprendė, kad tarp senų daugiabučių reikalingas nevienareikšmiškai vertinamas brangus fontanas ir jį įrengė, nors šiame gatvės ruože didelė problema su automobilių parkavimu ir galbūt tikslingiau būtų buvę įrengti normalią automobilių stovėjimo aikštelę, pagaliau sau lojalių kadrų pagal partinę priklausomybę, neatsižvelgiant į asmens kompetenciją, sukaišiojimas į savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų postus. Ar panašūs reikalai neprivedė iki tokio rezultato?

V.B. Iš tiesų man yra labai sudėtinga kalbėti, nes pati buvau Darbo partijos narė, Darbo partijos skyriaus pirmininkė. Čia reikėtų atskirti savivaldos ir Seimo rinkimus. Pirmiausia apie savivaldos rinkimus. Tikriausiai nulėmė, kad žmonėms nepatiko vienas ar kitas asmuo. Galbūt ne tiek partija, nes, jei žiūrėtume į savivaldos rinkimus, Kėdainiuose Darbo partija gavo daugiausiai, iki daugumos pritrūko vieno mandato, bet kaip asmenybės mero rinkimo, žmonės parodė, kad žmonės balsavo prieš tą žmogų. Tai reiškia buvo padarytos kažkokios klaidos. Aš negalėčiau nei vienam jūsų teiginiui paprieštarauti. Mes matėm, kad nesitariama su žmonėmis, kad nusprendžia vienas ar kitas žmogus ir galbūt tarybos nariai, tos pačios Darbo partijos nebuvo aktyvus ir per daug nesikišo. Galvojo – yra meras, yra vicemerė, administracijos direktorius, kurie už tai atsako. Ir jiems paliko spręsti, o ir jų pačių toks buvo noras – „Mes esam vadovai, mes matom, mes žinom“. Ir, kaip aš jau kalbėjau, jie darė labiau globalius sprendimus ir projektus įgyvendino, kurie žmogui galbūt nieko neduoda. Na, gražu yra gražu. Bet iš tiesų aš žinau, nes netoli gyvenu, tai mašinų iš tiesų nėra kur pastatyti. Kėdainiuose darosi tas pats kaip ir kiekvienam kitam didesniame mieste. Stovėjimo vietų trūksta, o čia įstaigų yra pakankamai nemažai, kur žmonės turi atvažiuoti, smulkus verslas įsikūręs ir prie jų reikia kažkaip prieiti, privažiuoti. Tai tas turėjo įtakos ir kad buvo per mažai tariamasi, per mažai žiūrima į žmonių nuomonę, ypač intelektualių žmonių, nes Kėdainiuose turime daug labai stipraus intelekto žmonių, potencialo turime, o jų nuomonės niekas neklausė. Kitas dalykas, manau, ir Darbo partija turi pripažinti – turbūt ne tą žmogų pasirinkome kuris būtų labiausiai priimtinas rinkėjams ir dėl to pralaimėjome. Bet yra toks žmonių pasirinkimas ir aš iš karto po rinkimų pasakiau, kad reikia jį gerbti, nes tai tiesiogiai išrinktas meras ir jį išrinko ne kelios partijos, ne keli partiniai atstovai, kaip anksčiau taryboje rinkdavo, o Kėdainių rajono rinkėjai ir reikia tą pasirinkimą gerbti ir vertinti. Todėl kartais šlykščiai atrodo, kai iš žmogaus tyčiojamasi, nors jis atstovauja rinkėjus. Neatstovauja vieną žiniasklaidą ar keleto žmonių, jis atstovauja rinkėjus.

Taip, tai buvo vienas iš signalų partijai, kad reikia kažkaip kitaip, bet aš nemanau, kad tai nulėmė Seimo rinkimų rezultatą…

Ne nulėmė, bet buvo pirmas signalas.

V.B. Na taip, gal signalas buvo, bet aš manau, kad labiau įtakos turėjo tai, aišku Darbo partijai buvo skaudžiausias smūgis, bet žmonės balsavo beveik prieš visas partijas. Prieš tradicines partijas. Konservatoriai tikėjosi žymiai daugiau balsų, socialdemokratai taip pat smarkai nukraujavo. Valstiečiai laimėjo kaip nauja jėga, nors pati partija ne nauja. Žmonėms buvo priimtina tai, kad sąraše buvo labai daug nepartinių žmonių: ir sąraše, ir iškelti vienmandatėse, neatstovaudami jokiai partijai, kad partijos yra didžiulė blogybė, bet šiandien mes matome, kad, kai tu nesi partijos narys, tavęs niekas nevaldo. Gali nesilaikyti jokios programos, gali nesilaikyti įsipareigojimų. Ir ypač tie, kurie išrinkti vienmandatėse gali pasakyti- aš partijai nepriklausau, man visiškai neįdomu ką ta partija žadėjo. Mane išrinko žmonės, o ne pagal sąrašą patekau ir kaip aš noriu taip ir elgiuosi. Turbūt šiandien ir stebime tokį chaosą toje didžiojoje politinėje jėgoj (parlamente), kuri gavo daugiausiai balsų, nors buvo visos tos pačios idėjos. Aš net galiu palyginti ką aš sakiau kaip reikia padėti jaunoms šeimoms, ką reikia daryti. Ir lygiai tą patį dabar šneka valdantieji. Reiškia kažko naujo nesiūlė nei viena, nei kita partija, bet žmonėms reikėjo naujų veidų, naujų žmonių ir viskas, kas buvo anksčiau, buvo pateikta kaip pati didžiausia blogybė. Kas ateis naujas, tas geriausiai atstovaus jų interesus. Aišku, dar praėjo tik nepilnai pusė metų, tad parodys laikas, ir duok Dieve, kad tikrai jie tai padarytų ką žadėjo per tuos 4 metus, kad sustabdytų žmonių išvažiavimą iš Lietuvos. To aš linkiu tiems, kuriuos žmonės išrinko, kuriais pasitikėjo. Nesvarbu ar tai Kėdainiuose, ar kur kitur. Matyt, kaip ir bet kuriam kolektyve, turi būti kartų kaita, lygiai taip pat ta kaita turėtų vykti ir Seime, ir valdžioje palaipsniui, nes vis tik reikia politinės patirties. Matome – Vyriausybė suformuota ne iš politikų. Matome koks konfliktas vyksta su Seimu. Žmonės paimti iš šalies, žinių turi daug, bet politinės patirties nėra.

Virginija, Seimo rinkimų antrame ture jautėsi, kad jau lyg nuleidote rankas, nebuvo aktyvios kampanijos. O gal jau jautėtės nugalėtoja?

V.B. Tikrai nesijaučiau nugalėtoja, nes žinome, kad jei pirmame ture, kad ir laimi, bet neišeini iš pirmo turo, tai antrame ture visko būna. Nesu aš tas žmogus, kuris eina į kiekvieną trobą sakyti, kad tu būtinai už mane balsuok, aš tau kažką žadu ir tau būtinai padarysiu. Jeigu žmonės pasirinko kitaip, jiems taip atrodė. Taip mano oponentas elgėsi ir jo komanda važinėjo, jo štabo žmonės žadėjo kaip bus padedama, ką spręs. Tai žmogaus ir rinkėjo pasirinkimo teisė. Bet buvo ir daugiau kitų dalykų – kai dingo dalomoji medžiaga – 9000 lankstinukų, kuriuos mes pasigaminome, o juos turėjo išdalinti kėdainietė. Tai galima suprasti, kad veikta ir kitaip. Bet čia jų sąžinės reikalas.

Vykdydama Seimo rinkimų agitaciją daug lankėtės po įvairias bendruomenes, susitikinėjote su krašto žmonėmis. Kokių daugiausiai priekaištų jie turėjo mūsų rajono valdžiai? Ar tai tik buvo priekaištai tiems, kurie sėdi Vilniuje?

V.B. Pirmiausia žmonės ir kaime, ir mieste parodė nusivylimą viskuo. Nesvarbu kiek jie dalyvauja rinkimuose, niekas nesikeičia. Vis tiek jų vaikai ir anūkai išvažiuoja, jie sąlygų gerų gyventi čia neturi, darbo nėra, mokyklos užsidaro, vaikus išveža į miestą ar kitus miestus. Jautėsi labai didžiulis žmonių nusivylimas ir apatija. Dar rinkimuose jie buvo pakankamai aktyvūs. Pirmame rinkimų ture dalyvavo daugiau kaip 50 proc., antrame tik 30. Jeigu žiūrint į ūkinius reikalus, rajono valdžiai kažkokių priekaištų nesulaukiau, tik žmonės klausdavo: kada mūsų kelius išasfaltuos, kada bus vandentiekis, kada kur nors bus kažkas pastatyta, sutvarkyta – tai, kas tik nuo rajono valdžios priklauso. Tai kiek žinojom, tiek aiškinom. Sakėm kokius ir kiek pinigų gauna, ką ji (rajono valdžia) gali padaryti ir ko negali. Sakėm, kad pačios bendruomenės turi būti aktyvesnės, ne tik sakyti kad yra blogai, bet ir važiuoti, šnekėti, nes ir strateginis planas savivaldybėje yra ruošiamas ir žmonės turėtų aktyviau susipažinti. Aišku ir pati valdžia turėtų aktyviau pateikti tai, kas yra planuojama. Visi supranta, kad per vienus metus viso rajono nesutvarkysi. Iš kitos pusės, kai nuvažiuoji į kaimiškas vietoves, pvz. važiuojant iš Kėdainių į Gudžiūnus, ir grįžtant pro Miegėnus ir Sirutiškį, visur gali pravažiuoti išasfaltuotais keliais, kai kur tai padaryta naujai, bet žmonių tai nėra. Atrodo, viską turime, viskas yra, o žmonių, tų kas galėtų ten gyventi – nėra. Tai reiškia, kad kažkur kitur dar yra problema.

Gal nėra ten gerai apmokamų darbo vietų?

V.B. Esmė ne tai, kad nėra darbo, bet tai, kad žmogus tai ką uždirba, negali iš to pragyventi. Jis geriau dirbs dieną naktį užsienyje, bet jis ten gali namą nusipirkti, jis gali jį pasistatyti. Na ir kas, kad kiti sako, kad jis ten nieko nemato. Kitas dalykas yra požiūris į žmogų. Čia jis nėra vertinamas. Dažniausiai verslas, aišku ne visas, Lietuvoje į žmogų žiūri tik kaip jam kažkokį turtų nešėją, į jo pelno kūrėją, bet ne į žmogų, kurio bendras kartu su įmone tikslas yra kad įmonė gyvuotų, kad įmonė kuo daugiau uždirbtų ir kad tie žmonės, kurie ten dirba ir atiduoda visas jėgas, taip pat uždirbtų. Ir tai kaip užburtas ratas. Darbdaviai sako, kad žmonės nenori dirbti, o žmogus sako, kodėl aš turiu dirbti, jei gaunu vos daugiau nei minimalią algą. Tad tas, kuris nori daug uždirbti, išvažiuoja. Lieka tie, kurie negali, nenori išvažiuoti ar neturi t.t. kvalifikacijos ir susidaro absurdiška situacija, kai darbo vietų pasiūla didelė, nedirbančių žmonių ir ieškančių darbo yra daug, bet dirbti nėra kam. Todėl, jei nepakeisime darbdavio mentaliteto, tai darbuotojo mentaliteto mes nepakeisim niekada.

Darbo partiją nuolat lydėjo didesni ar mažesni politiniai skandalai, tačiau Jūs iš jos pasitraukėte palyginti vėlai palikdama ir Kėdainių skyriaus pirmininko postą. Ar nebetikite šios politinės jėgos perspektyvomis Kėdainiuose? Gal pergrupavusi jėgas, pasipildžiusi naujais veidais ir persivadinusi į kokį nors visuomeninį komitetą jos branduolys bandys vėl laimę ateinančiuose savivaldos rinkimuose?

V.B. Taip, iš Darbo partijos pasitraukiau pakankamai vėlai, nors man daug kas patarė tą padaryti bent prieš porą metų, tada ir rinkimai vienmandatėje būtų susiklostę kitaip, bet jei aš jau buvau tos partijos ir tos komandos narys, visą laikau dirbau kaip komandos narys. Prieš porą metų pasimatė, kad pas mus komandos nebeliko, kalbu ne apie Kėdainius. Seime mes buvo 29 tos partijos (Darbo partijos), tos komandos nariai, bet prieš porą metų tarp tų 29 kažkas atsitiko, tos mūsų komandos nebeliko. Vis tik Seimo nariai yra tos visos politinės partijos atvaizdas, nes jie atstovauja visą politinę partiją aukščiausioje valdžioje, t.y. parlamente. Aš pati mačiau kad vyksta vidinis partijos skaldymas, skirstymas žmonių į t.t. žmonių grupes. Ir net kai rinkimai vyko, tą galiu pasakyti atvirai, vienas štabas buvo kaip oficialus, kitas kaip neoficialus, kuris dirbo su tam tikra žmonių grupe, na ir gavome tokį rezultatą, kad nei vienas, nei kitas rinkimų štabas ko nors nepadarė. Šiandien Seime neturime žmonių. Bet ne faktas, kad nelaimėjau rinkimų ar kad partija nepateko į Seimą nulėmė mano išėjimą iš partijos, o tai kas vyko po to (Seimo rinkimų) ir kas vyko tarp pirmo ir antro turo. Parodė, kad žmonėms visiškai neberūpi kokia bus perspektyva. Išsirinkom naują pirmininkę. Sakau atvirai, kad nebalsavau nei už vieną, nei už kitą kandidatą. Mano nuomone nei vienas, nei kitas netinkamas, bet galvojau pažiūrėti ar partija ką nors toliau daro. Iki šiol partija nieko nedarė, nesimatė jokių veiksmų. Jei vienas ar kitas žmogus parašo kažkur savo nuomonę „Delfyje“, tai dar nereiškia, kad partija kažką dirba. Mes nematome veiklos partijos viduje, todėl priėmiau sprendimą išeiti iš partijos. Jau kaip esu kažkada sakiusi, kad jei priimsiu sprendimą išeiti iš partijos, reiškia pasitraukiu iš tiesioginio dalyvavimo politikoje. Esu pilietiškas žmogus, todėl reiškia, kad netiesiogiai politikoje vis tiek dalyvausiu, nes man tai rūpi, bet tiesioginėje politikoje – ne. Tai buvo pirmoji mano partija ir daugiau į jokią partiją nebestosiu. Nepartine buvau ir tarybiniais laikais. Su šita komanda partijoje buvau daugiau kaip 10 metų, sutikau nuostabių žmonių ir nesvarbu, kad skandalai lydėjo ir tebelydi, kaip ir kitas partijas, tik tada į mūsų partiją kaip į naują politinę jėga žiūrėjo kaip per padidinamąjį stiklą ir padarė parodomąjį procesą, kuris užsitęsė 10 metų, bet matome, kad ir kitos partijos ne kitokios, aišku nuo to mums ne geriau ir nuo to mes nesam geresni, bet visa politinė sistema yra supuvusi ir turbūt Seime priimti tam tikri sprendimai dar nieko neišsprendžia. Čia, matyt, turi būti pats žmonių mentalitetas kitoks, nes aš vis tik pasisakau už partinę politinę sistemą, nes visuomeniniai judėjimai dar savivaldos lygmenyje gal ir gali kažkokios naudos duoti, bet Respublikos mastu ne, o ir pasaulyje nėra jokios valstybės, kad žmonės kažkaip kitaip patektų į parlamentą, nes tai tik sukelia chaosą ir matome kas dabar vyksta Seime, ypač tarp Vyriausybės ir Seimo, todėl pasisakau tik už partinę sistemą šalyje. Apsisprendžiau ir priėmiau sprendimą išeiti iš politikos ir tuo pačiu pasitraukti iš Darbo partijos.

O ką manote apie jaunąją darbo partijos kartą, koks jų dabar galimas likimas?

V.B. Jaunojoje Darbo partijos kartoje yra nuostabių ir energingų žmonių, bet matome, kad dalis išėjo, tai aš tą ir turėjau omeny, kai sakiau, kad buvo du štabai, kur vienas dirbo oficialiai, kitas dirbo su jaunimu. Buvo klaida atskirti vyresnius ne tik amžiumi, bet ir su politine patirtimi žmones nuo visai jaunų ir naujų atėjusių žmonių. Manau, kad tai buvo pati didžiausia klaida ir turim tokį rezultatą. Kartų pereinamumas ir kaita turi vykti palaipsniui. Negali niekur taip būti, kad nukirtai šaką ir viskas. Ar ateina jaunas vadovas, ar jaunų žmonių karta, tai turi augti palaipsniui. Tada pasikeitimas partijai nebūna skaudus. Dabar mėgino tą padaryti labai staigiai, pašalinti visus vyresnius, kad ateitų jaunimas, bet mes tokio jaunimo kaip turi kitos partijos neturime, nes mūsų rinkėjas yra daugiau kaimiškose vietovėse, o ten jaunimo yra žymiai mažiau ir mes negalime sukonkuruoti nei su liberalais, nei su konservatoriais, kurie turi daug rinkėjų miestuose. Turim išsiugdyti jaunus žmones, kurie norėtų būti Darbo partijoje, tai reiškia turim pasikeisti iš esmės patys, kad ateitų tie jauni žmonės. Dabar mes tų jaunų žmonių labai nedaug turime, o po naujo darbo partijos pirmininko rinkimų, tų jaunų žmonių išvis liko labai nedaug.

Bet tų jaunų žmonių buvo labai daug, nes JOD‘as veikė labai aktyviai

V.B. JOD‘as nėra politinė partija. Tai kaip jaunieji „darbiečiai“ – visuomeninė organizacija, auganti karta ir, kaip nebūtų gaila, ta auganti karta pasuko ne visai taip kaip galbūt reikėjo. Kai kuriais atvejais paėmė pavyzdį iš vyresnių, tik ne iš tų, iš kurių reikėjo.

O ar dar yra mūsų miesto taryboje DP atstovaujančių narių?

V.B. Taip, yra 7, pateko į tarybą 13. Dabar Darbo partijos frakcijoje yra 7. Manau, kad pora žmonių dar gali pasitraukti, nors nenoriu to pranašauti, nes matau, kad žmonės, kurie yra nepartiniai, bet atėję su sąrašu. Vertinu tai, kad jie, nors ir būdami nepartiniai, dar iki šiol nepasitraukė, nes tikri partiečiai pasitraukė. Kartais tas nepartinis yra daugiau atsidavęs tai politinei jėgai nei partinis ir tai reikia vertinti, bet gali tiesiog susiklostyti tokios aplinkybės, kai kitos galimybės jie neturės. Bet frakcija yra, ji pasiskelbusi opozicija, bet šiandien mes matome, kad palaiko ne tiek politinę daugumą, kiek merą, ir tame nieko nėra blogo, nes meras yra rinktas visų žmonių, o jei dirba vardan miesto, tai ir opozicijoje esantys žmonės gali palaikyti tam tikrus sprendimus.

Neseniai viena, jau dabar buvusi rajono tarybos narė prarado tarybos nario mandatą dėl to, kad gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kaune, nors faktiškai dirba Kėdainiuose. Kaip jums atrodo Justino Kaminsko buvimas taryboje, kai faktiškai jis čia negyvena. Ar normalu, kad sprendimus, reikšmingus miesto bendruomenei, priima čia negyvenantys piliečiai?

V.B. Čia yra paradoksas, kai žmogus čia dirba, čia gyvena, bet registravosi kitur, reiškia neapsižiūrėjo teisės aktų reikalavimų, o Justinas Kaminskas formaliai čia registruotas, nors tikrai nei čia dirba, nei gyvena. Tai kuris žmogus daugiau žino daugiau apie miesto problemas ir rajono gyvenimą? Aišku, kad tas, kuris čia dirba, čia gyvena. Juolab, kad ponia Irena dirba tokiam darbe, kur iš tikrųjų bendrauja su žmonėmis, todėl labai artimai mato. Nors galėčiau kalbėti visi kitaip, nes išėjo iš Darbo partijos, bet tik dėl tam tikro formalumo, dėl neapsižiūrėjimo mandato neteko. Čia gavosi paradoksas ir teisės aktai turėtų būti taisomi jeigu žmogus negyvena čia. Jei dar nedirba Kėdainiuose, tai dar, dar…, bet jis turi gyventi čia. Miestui reikšmingus sprendimus priima nieko bendro su miesto bendruomene neturintis žmogus. O žmogus (I. Staliorienė) tik per neapsižiūrėjimą neteko mandato.

Ar tikite, kad Kėdainiuose išrinktas Seimo narys D. Kaminskas yra nepriklausomas?

V.B. Ne.

Kodėl?

V.B. Dėl to, kad jis yra priklausomas. Žinom kas jį rėmė, kas viską organizavo, kurie žmonės ir kur dirbantys dirbo. Tai jeigu tai būtų darę savivaldybės administracija, visi sakytų, kad blogai. Kam reikia vaidinti, kad esi nepriklausomas? Reikia atvirai ir pasakyti, taip, mane remia įmonė ar verslo struktūra ir nieko blogo aš čia nematau, bet nereikia vaidinti, kad esu nepriklausomas, esu savarankiškas, aš nepartinis, nors buvo ir Darbo partijos Kėdainių skyriaus pirmininkas, ir Darbo partijos narys, ir Pilietinės demokratijos partijos narys, ir su Darbo partija atėjo į tarybą. Reikėtų taip žmonėms atvirai ir pasakyti. Kam žmonėms meluoti?

Manote, kad rinkėjai buvo tiesiog apgauti?

V.B. Na nežinau ar apgauti, ar žinojo, ar nežinojo, bet turbūt daugelis patikėjo.

Šiaip tikriausiai didžioji dalis, kuri gyvena kaimiškose vietovėse, buvo apgauti, nes žmonės gavo lapukus, kuriuose buvo klausimai – atsakymai ir į klausimą „ar mane kas sieja?“ atsakyta „ne, nesieja“…

O kaip manote Virginija, kokį vaidmenį atliko N.Naujokienė D.Kaminsko rinkiminėje kampanijoje?

V.B. Aš manau, kad didelį, nes kiek man žinoma, ji buvo jo rinkimų štabo vadovė. Nijolė akcentavo, kad yra šeimos draugai, nors nežinau nuo kada..

Ar tikite tuo?

V.B. Pastaruoju metu tikriausiai taip ir yra. Čia yra jų reikalas, tik nereikėtų meluoti. Iš tiesų labai aktyviai Nijolė dirbo. Retai tokių žmonių sutinku, kur gali taip aktyviai atsiduoti kažkam ir dėl kažko dirbti, tai reikia pripažinti. Turėti tokį štabo vadovą tikriausiai norėtų kiekvienas, kuris gali visais būdais, visomis priemonėmis pasiekti tikslą.

Grįžkime prie rajono reikalų.

Štai neseniai rajono savivaldybės taryba nubalsavo už tai, kad čia nepradėtų veiklos tarptautinis investuotojas iš Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų, kuris Kėdainių LEZ norėjo pastatyti gamyklą už maždaug 30–40 mln., būtų sukurta apie 30 naujų darbo vietų. Ar nėra spekuliuojama jautria Kėdainiams tema, t.y. gamtosauginiais reikalavimais, o iš tikrųjų nenorima naujų darbo vietų tik dėl to, kad neatsirastų didesnė konkurencija dėl darbo jėgos, kas priverstų čia dirbančius verslininkus kelti algas dirbantiesiems?

V.B. Aš manau, kad rajono taryba padarė labai blogą sprendimą. Dėl dviejų priežasčių. Dėl to apie ką jūs minėjote ir kitas dalykas, koks apie mus yra požiūris iš respublikinės valdžios. Reiškia jums nereikia investicijų, aš jau tą girdėjau…

Mes kalbam apie regionų problemas, kad nėra kam gyventi, žmonės bėga iš čia, bet darome…

V.B. Taip, nėra kam gyventi, nėra kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, tai pats požiūris aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose, kad Kėdainiams nieko nereikia. Manau, kad Kėdainiai gali užsidėti tam tikrą kryžių dėl valstybės investicijų. Jeigu jums nereikia, kad ateitų investicijos, reiškia jums nereikia, jūs čia taip ir gyvenkite. Kitas dalykas jei kalbame dėl aplinkosaugos. Mes turime tokią gamyklą kaip „Lifosa“. Jeigu ją reiktų šiandien statyti irgi turbūt taryba balsuotų prieš. Sakytų: „ateina chemijos gamykla“. O mes matome kiek darbo vietų yra. Šiandien rajonas neįsivaizduoja kaip reikėtų be tokios įmonės išgyventi, kur sukurta beveik 1000 darbo vietų, į aplinkosaugą tiek investuojama. Šiandien yra tokios technologijos, kur visą aplinkosaugą galima sutvarkyti taip, kad neišmestų jokių kenksmingų medžiagų. Ir jeigu įmonė ateina su tam tikrais įsipareigojimais, jeigu investitorius yra patikimas, ir balsuoti vien tam, kad čia kažkokios konkurencijos nesudaryt kažkam, na tai manau, kad padarė labai didžiulę klaidą ir ta klaida gali turėti labai skaudžių pasekmių visam Kėdainių regionui. Matyt investuotojai kalbėjo su respublikine valdžia ir mes nuskambėjome per visą respubliką, kad nenorėjome įsileisti investuotojų. Jei gerai apmokamos darbo vietos, tai ir 30 yra daug. Turim LEZ, tai kuo mes ją užpildysime?

Ministras K. Navickas, vadovaujantis Aplinkos ministerijai, kuri yra pagrindinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą aplinkos apsaugos srityje, sako: „užuot rūpinusios investicijų pritraukimu, savivaldybės bando jas stabdyti. Konkrečiai šią problemą būtų galima išspręsti priėmus Seime svarstomą ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektą, kuriame atsisakoma savivaldybės veto teisės stabdant poveikio aplinkai vertinimo procesą pirminiame jo etape“. Tai reiškia, kad taryba taip elgdamasi, netiesiogiai „atims“ iš savęs bet kokią galimybę ką nors spręsti tokiais atvejais…

V.B. Aš dar dirbau (ŽŪM) ir mes tą jau svarstėm vyriausybėje. Aišku yra pliusų ir minusų. Reikia padėti verslui, reikia padėti regionams vystytis, tad reikia būtinai šitą (teisės akto pataisą, kuria atsisakoma savivaldybės veto teisės stabdant poveikio aplinkai vertinimo procesą pirminiame jo etape) priimti, kad neturėtų teisės savivaldybės vetuoti. Iš kitos pusės yra šiokia tokia baimė ir žmonių nepasitikėjimas. Aš atsimenu kaip buvo su vėjo jėgainėmis Tiskūnuose. Žmonės nenori, jie pyksta. Jei rajono valdžia ir tie, kurie ateina investuoti, labai aiškiai žmonėms išaiškintų kas bus, kokią jie naudą turėtų ir mokėtų užtai ne kokius grašius už, tarkim, nuomai paimtą žemę, tai ir iš žmonių nebūtų to pasipiktinimo. Ir ypač tos investicijos, kurios kurtų vietoje darbo vietas. Jeigu dėl vėjo jėgainių dar gali suprasti – galbūt šešėliuoja, darbo vietų nesukuria, nes jos sukurtos kažkur kitur. Ir ta pati Aplinkos ministerija mato, kad reikia vystyti regionus. Jei savivaldybės vetuos dėl kažkokių ambicijų ar motyvų, tai tie regionai niekada ir nesivystys, ir žmonių niekada ten nebus.

Klausytojų klausimai. Jei dabartiniai rajono vadovai pakviestų prisijungti prie dabartinės komandos ar svarstytumėte tokį pasiūlymą?

V.B. Aš pasiūlymų esu sulaukusi. Aš jį svarstau. Kaip jau esu sakiusi, tiesiogiai politikoje dalyvauti tikrai ne. Kol kas atsakymo neduodu, nes yra tam tikros pozicijos, kuriose gali tiesiogiai ir nedalyvauti politikoje.

Klausimas iš ūkininkų. Ūkininkai jautėsi negirdimi ir jų nuomonė buvo pro ausis praleidžiama. Kaip jūs galvojate apie tokius teiginius?

V.B. Tikrai su tuo nesutinku. Tiek susitikimų su rajono ūkininkais, su jų atstovais ir ministerijoje ir Kėdainiuose. Ir apskritai negalima žiūrėti vien tik į Kėdainių ūkininkus. Yra visos Lietuvos ūkininkai. Kėdainiai yra daugiau stambaus ūkio, grūdinių kultūrų regionas, bet reikia suprasti, kad yra ir gyvulininkystės ūkiai, yra ir smulkesni ūkiai ir parama buvo skirstoma kur ir smulkieji ūkiai galėjo dalyvauti ir jiems prioritetai buvo. Buvo kiti šaukimai, kur galėjo dalyvauti stambesni ūkiai ir grūdines kultūras auginantys, todėl tikrai su tuo nesutikčiau ir nemanau, kad jie yra dabar daugiau girdimi. O šiaip atstovai, tas pats Talmantas, kuris yra iš Kėdainių, dalyvaudavo ir tvirtinant taisykles, sprendžiant kokie reikalavimai turėtų būti. Tikrai atsižvelgdavome į ūkininkų ir į Bendrovių asociacijos ir į Žemės ūkio rūmų siūlymus. Visuose procesuose visi dalyvavo. Taip, sutinku, kad su kiekvienu ūkininku apsitarti yra neįmanoma, jei žinome, kad registruotų ūkių yra virš 100000. Todėl nesutinku su šiuo priekaištu ir niekada nesutiksiu. Kartais mūsų stambieji ūkininkai būdavo nepatenkinti, kad lygtai jei aš esu iš Kėdainių, tai viską turėčiau skirti Kėdainiams. Taip negali būti ir niekada nebus, nes yra visos Lietuvos ūkininkai.

Klausimas pabaigai. Ar ketinate ateityje aktyviau įsitraukti į miesto viešąjį gyvenimą, galbūt per ateinančius savivaldos rinkimus grįžti į miesto tarybą ar net siekti mero posto?

V.B. Na, kol kas tikrai apie tai negalvoju, nes, kaip sakiau, pasitraukiu iš tiesioginės politikos, bet kaip sakoma, niekada nesakyk „niekada“. Nežinai kaip gyvenime gali viskas pasisukti, bet šiandien apie tai negalvoju.

Ačiū Jums, kad skyrėte mums laiko.

Čia buvo Centro Fm radijo stoties laida „Interesas – Kėdainiai“, o pas mus svečiavosi ir į mūsų bei klausytojų klausimus atsakė kėdainietė, politikė, visuomenės veikėja, buvusi žemės ūkio ministrė, taip pat buvusi ir Kėdainių miesto merė Virginija Baltraitienė.

Virginiją Baltraitienę kalbino Justina ir Kęstas.

Laida buvo transliuojama tiesiogiai, bet nespėjusieji paklausyti laidos tiesioginės transliacijos metu, laidos kartojimą galės išgirsti 2017-04-12 16 valandą.

Parašykite komentarą