Interviu su Kėdainių rajono meru. Laida „Interesas – Kėdainiai“

Kėdainių meras S. Grinkevičius.

Gegužės 3 d. vyko tiesioginė radijo laida „Interesas − Kėdainiai“. Laidos vedėjai – Kęstas Šlama ir Justina Gikniūtė-Kočetova. Laidoje viešėjo Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius. Jūsų dėmesiui – visas pokalbis su laidos svečiu. 

Sveiki, šiandien Centro FM eteryje trečioji tiesioginė laida Interesas-Kėdainiai. Su Jumis ateinančią valandą būsime mes, laidos vedėjai Justina Gikniūtė-Kočetova ir Kęstas Šlama. Ši laida tiesiogiai transliuojama kas antrą trečiadienį, o kas antrą savaitę kartojama. Norime priminti klausytojams, kad visiems laidos svečiams pateikiami klausimai nėra iš anksto derinami su pašnekovais.

Šiandien mes studijoje sulaukėme garbingo svečio – Kėdainių rajono savivaldybės mero Sauliaus Grinkevičiaus.

S.G. Laba diena.

Pirmiausia norime Jus pasveikinti su ką tik praėjusiu gimtadieniu.

S.G. Ačiū.

Linkime Jums išmintingų sprendimų tvarkant miestą, gerbūvį ir taip pat visokeriopos sėkmės.

Gerbiamas mere, 2015 m. mero rinkimuose Jums teko didelė atsakomybė pralaužti ilgus metus Kėdainius valdžiusios vienos politinės jėgos ledus.

Kai buvote išrinktas rajono meru, kėdainiečiai aptarinėdami rinkimų rezultatus tarpusavyje išsakydavo nuomonę, kad jūs neplanavote būti išrinktas meru. Ar jums tikrai buvo kiek netikėta tokia rinkimų baigtis? Ar tikėjimas buvo didelis ir iki rinkimų matėt būsimos savo komandos kontūrus ir jau buvot numatęs tikslus, kuriuos turėtumėte pasiekti turėdamas realią rajono valdžią?

S.G. Na, jei būčiau netikėjęs, gal nebūčiau visiškai bandęs tapti meru. Jei kurie kėdainiečiai domisi politika, turbūt prisimena – 1995 metais pirmą kartą mane išrinko į savivaldybės tarybą. Tik vieną kadenciją nesu buvęs tarybos nariu 2000 – 2003-ieji metai. Pagal šią patirtį, pagal tai kiek laiko aš buvau savivaldybės tarybos nariu, turbūt logiška, kad kiekvienas kareivis nori būti generolu. Taigi bandžiau tuos generolo antpečius pasimatuoti. Taip nutiko, kad Kėdainiečiai patikėjo, kad aš galiu būti generolu. 

Laidos vedėjai – Justina ir Kęstas.

Atiteko ir palikimas – daug senajai valdžiai lojalių darbuotojų savivaldybėje, taip pat daug ambicingų statybų projektų. Pirmaisiais metais apsipratote su pareigomis, susigyvenote su komanda, o galbūt ir ne – mes to nežinome. Štai baigiasi antrieji – su kuo ir sveikiname. Norime paklausti – ką pavyko įgyvendinti iš savo rinkiminių pažadų, ką dar planuojate įgyvendinti, ką atidedate kitiems metams, o ko galbūt atsisakysite?

S.G. Aš jaučiau, kad kėdainiečių, ypač tų, kurie balsavo už mane, lūkesčiai buvo labai dideli, kai kurie net perdėti. Aš supratau, kad nesu stebukladarys, kuris atėjęs mosteli lazdele ir per porą metų, per metus laiko Kėdainiuose viskas pasikeis ir viskas taps labai jau gerai. Man džiugu, kad jau po dviejų metų Kėdainių žmonės tai suprato ir vertina daug realiau ką meras daro, ar gerai daro, vertina arba kritikuoja, bet tai jau yra pasverta kritika, pasvertas vertinimas. Tai iš tiesų džiugina. Atėjęs į šį postą aš iš karto pasakiau – tikrai nežiūrėsiu į jokias partines priklausomybes. Buvo darbiečiai, na tai būkit darbiečiais, taip pat su socialdemokratais, konservatoriais. Aš pasakiau visiems administracijos darbuotojams, vadovams – vertinsiu žmones pagal darbą. Prašiau nepolitikuoti, nes valstybės tarnyboje dirbantys žmonės neturi pagal įstatymą tokios teisės. Man atrodo, kad didžioji dauguma tai suprato, kad reikia normaliai dirbti, atlikti savo pareigą ir politiką palikti šeimos, draugų ratelyje. Buvo ir šiai dienai liko žmonių, kurie simpatizuoja buvusiai valdžiai, tai normalu, jie irgi yra darbų padarę. Taigi nebus taip ir aš net nenorėčiau, kad visi būtų už naująjį merą, lankstytųsi ir sakytų koks protingas, koks energingas. Greitai tada gali žmogus atitrūkti nuo realybės ir nesuvokti kas yra tiesa, kas netiesa, kas gerai, kas blogai. Kitos nuomonės pasakymas, tam tikra pozicija tave verčia dar pasitempti papildomai, paanalizuoti, pagalvoti. Šioje vietoje, manau, viskas yra gerai.

Kas liečia darbus, vizijas, matymus. Esu taip pat sakęs iš karto po rinkimų – svarbu Kėdainiečiais, Kėdainių krašto žmonėms asfaltuotos gatvės, pakeistos vandentiekio, kanalizacijos infrastruktūros, pastatyti pastatai. Aš labai džiaugsiuosi, jei po mano buvimo mero pareigose kuo daugiau kėdainiečių jausis tikrais Kėdainių šeimininkais. Ne tais, kurie burnoja, kad kažko valdžia nepadarė, kažkieno šuniukai ne ten vedžiojami, šiukšliadėžės ne toje vietoje pastatytos, bet tais, kurie jausis tikrais šeimininkais ir pamatę netvarką ateis pas merą, administracijos direktorių ir sakys – mere, su tom šiukšliadėžėm kažkaip negerai, reikia jas perstatyti į kitą vietą. Turiu minty tą aktyvią poziciją – kad žmonės pasijustų laisvi, šeimininkai, besirūpinantys savo aplinka, o ne žiūrintys į valdžią ir sakantys, kad valdžia daro blogai – tai lengviausia. Labai greitai galima visas valdžias iki prezidentės išdėti į šuns dienas ir pasakyti ką jie blogai daro. Mes patys turime tai daryti. Jei darysime visi, rūpinsimės, domėsimės, tai visa aplinka pagerės ir žmonės jausis šeimininkais.

Sakykite mere, formuojant komandą po rinkimų dėl kokių priežasčių jūsų komandoje neatsirado vietos didžiulę administracinio darbo patirtį turinčiam Viktorui Muntianui, bet pasitikėjote žmonėmis neturinčiais tokios patirties? Juk nepaisant jo politinės praeities, net oponentai pripažįsta, kad jo vadovavimo miestui metu, buvo pasiektas nemažas proveržis tvarkant miestą. Ar siūlėte jam prisijungti prie savivaldybės administracijos vadovų komandos?

S.G. Matote, jis ir taip įsijungė į komandą kaip tarybos narys ir kaip koalicijos partneris.

Bet konkrečiai – dirbti vykdomojoje valdžioje?

S.G. Ne, vykdomojoje valdžioje būti nebuvo ir iš Viktoro Muntiano tokio pageidavimo. Suprantu, kad jam turbūt buvo įdomiau būti tarybos nariu ir Achemoje dirbti – gal susideda ir finansiniai dalykai. Taigi iš jo pusės tokio pageidavimo nebuvo ir koalicijos partnerių nebuvo tokio pageidavimo. Sudarant kiekvieną koaliciją yra tam tikros žaidimo taisyklės ir gali būti taip, kad vertesnis žmogus, bet jis negali būti vykdomojoje valdžioje, nes turės atsisakyti tarybos nario mandato.

Kai Jūs, dvi liberalios politinės pakraipo jėgos, nebuvote susijungę, ką jie, kaip koalicijos partneriai, siūlė į administracijos vadovo poziciją?

S.G. Viačeslavą Čerenkovą.

Kaip galvojate, ar teisingas buvo sprendimas dviejų liberalių partijų skyrių susijungimas, o tiksliau Lietuvos laisvės sąjungos narių masinis perėjimas į Liberalų sąjūdį, ypač matant dabartinę sudėtingą šios partijos situaciją, kai ją lydi nesibaigiantys skandalai dėl įtarimų, kad kai kurie partijos lyderiai galėjo užsiimti prekyba poveikiu? Suprantama, kad dabar rajono gyventojams tai neturi reikšmės – jiems svarbu, kad tinkamai būtų sprendžiamos čia kylančios problemos, bet tai gali turėti nemažą įtaką ateinančiuose rinkimuose?

S.G. Niekad nestačiau partinių interesų aukščiau kitų žmonių interesų ir savo asmeninio suvokimo. Visą laiką buvau liberalas savo pažiūromis, netgi nebūdamas Centro sąjungos nariu, kuriuo tapau 1994 m. Centro sąjunga tuo metu buvo irgi liberali partija, kurioje buvo kalba apie jungimąsi su tuo metu Liberalų sąjunga, bet taip ilgai viskas nevyko. Tuo laiku ir po to mano nuostata buvo viena – negali būti kelių liberalių partijų, turi būti viena. Aš, būdamas pakankamai įtakingas, po to Centro sąjungoje nariu, ir liberalcentristų nariu, visą laiką kalbėjau apie vienijimąsi. Mes turime būti viena partija. Deja, taip atsitinka dėl tų žmonių, kurie vadovavo toms partijos, tas susijungimas buvo pakankamai sudėtingas gal dėl ambicijų, nemokėjimo susitarti. Bet aš pasikartosiu – man svarbiausia yra žmogaus pažiūros, kas jis yra toks. Mano 24 metų profesinė, darbinė veikla vadovaujant įmonėje kaip tik dar sustiprino mano liberalumą, nes aš savo pavyzdžiu, savo pažįstamų pavyzdžiais mačiau, kad žmonės gali patys sau susikurti gerovę. Aišku, reikia tam tikrų momentų, kad tai įvyktų, bet reikia labai norėti, reikia labai tikėti tuo ką darai. Kartais pasitaiko atsitiktinumų. Kartais, atrodo, viską gerai darai, bet nevyksta. Būna, kad per anksti pradėjai kurti kažką naujo, ar jau pavėlavęs. Mano gyvenimas mane įtikino – tie žmonės, kurie labai labai kažko siekia ir nori, tai dažniausiai tai ir pasiekia.

Manote, kad skyriaus narių susijungimas buvo visiškai teisingas ir logiškas ir tie įvykiai kurie vyksta partijos viršūnėse savivaldos rinkimams įtakos neturės, nes žmonės labiau vertins tai kas buvo nuveikta čia vietoje dirbančių žmonių?

S.G. Taip, aš manau, tikrai taip. Daugelis žmonių jau yra pavargę nuo šitų dalykų, kartojasi įvairūs nesklandumai ne tik mūsų partijoje. Pažiūrėkite, didžioji partija, Darbo partija, kuri 17 metų įvairiais pavadinimais valdė Kėdainius. Rezultatai matot kokie yra. Mano kaip mero pagrindinė užduotis šiai dienai yra dirbt Kėdainiams, Kėdainių kraštui, tada tegul vertina Kėdainiečiai. Mano priklausymas Liberalų sąjūdžiui, kurių mažumos vieni ar kiti poelgiai yra labai didelis minusas man kaip merui. Ar tie darbai, kuriuos aš tikiuosi atlikti, ar užstelbs – aš tikiuosi, kad žmonės mane vertins pagal darbą, o ne pagal tai ar tai partijai priklausau.

Ar nesijaučia skyriaus viduje trintis tarp senųjų partijos narių ir su Jumis atėjusiųjų – Jūs atėję esat. Neretai net viešoje erdvėje nestinga bendrapartiečių kritikos dėl Jūsų administracijoje priimto vieno ar kito sprendimo?

S.G. Aš noriu patikslinti – neatėjom mes. Mes susijungėme.

Kai kas sako – užgrobėte (juokaujama).

S.G. Tai buvo viena iš sąlygų. Mes nesiruošėme kažkur eiti, prašyti, kad mus kažkas priimtų. Nei jie nepaprašė, nei mes nepaprašėme. Mes susitarėme taip – turi procedūriškai abu liberalų skyriai save paleisti ir susijungti iš naujo, įkurti naują liberalų sąjūdžio skyrių. Tai buvo formalus žingsnis žengtas tam, kad tai būtų vienodi, lygiateisiai susijungę nariai. Libcentristų skyrius Kėdainiuose buvo visada stipresnis už Liberalų sąjūdžio. Paskutiniuose rinkimuose 6 libcentristai buvo išrinkti į tarybą ir 2 tik liberalų, nors Lietuvos mastu liberalai buvo daug stipresni nei libcentristai. Norėjome, kad būtų lygybė, geranoriškas susijungimas. Normalu, kada jungiasi žmonių grupė ir atsiranda tokių, kuriems visada kas nors nepatinka. Galiu pasidžiaugti vėl, kad nedidelis žmonių skaičius yra nepatenkinti. Aktyvus tų kelių žmonių dalyvavimas feisbukinėje erdvėje sukuria įvaizdį, kad jų labai daug ir jie labai kažkokie įtakingi ir svarbūs. Tai aš galiu tikrai pasakyti, kad jie mūsų skyriuje nei labai įtakingi, nei labai svarbūs. Jie turi savo nuomonę, jie turi tą teisę nuomonę išsakyti, jie tą ir daro. Tai tiek.

Kaip vertinate darbą (bendradarbiavimą) su dabartine rajono taryba, konstruktyvus bendradarbiavimas, santykį su opozicija ?

S.G. Taip, šiai dienai yra konstruktyvus bendradarbiavimas. Jie save taip įvardino – konstruktyvia opozicija. Taigi, tikrai nėra taip, kad visais klausimais jie palaiko merą. Jie tikrai turi savo nuomonę ir išsako, ir kritikuoja, bet tikrai tais svarbiais klausimais po diskusijų, pasikalbėjimų visą laiką randame bendrą poziciją, o tai man patinka. Kartais tie kai kurie mūsų koalicijos partneriai elgiasi kaip opozicijos atstovai, o pozicijos atstovai kartais elgiasi kaip koalicijos partneriai.

Oponentai kritikavo miesto valdžią dėl tarybos nario R. Rimošaičio įsidarbinimo, o gal reiktų sakyti įdarbinimo, Kėdbuse ir specialiojoje mokykloje. Ar šie faktai kaip nors susiję su susitarimu su konservatorių partija dėl darbo koalicijoje? O gal tai nėra susitarimas su konservatorių partija, gal tai tik susitarimas su pačių gerbiamu tarybos nariu Rimošaičiu dėl paramos dirbant rajono taryboje?

S.G. Na, kas stebi dabartinę Rimošaičio, kaip tarybos nario, veiklą, tai jis papuolą į tą kategoriją žmonių, apie kuriuos aš minėjau – kurie lyg yra koalicijoje, bet savo kai kuriais veiksmais yra artimesni opozicinių partijų atstovams. Kas liečia Kėdbusą, situacija buvo tokia, kad buvęs direktorius išėjo iš darbo, jam buvo pasiūlyta nauja darbo vieta Kauno mašinų bandymo stotyje ir jis atsisakė tų pareigų. Gerbiamas Rimošaitis pagal specialybę yra inžinierius-mechanikas, lyg turėjo būti tinkamas šiam darbui kaip specialistas, tačiau taip atsitiko, kad jam nepasisekė rasti bendros kalbos su Kėdbuso kolektyvu, įtampa tikrai augo kiekvieną mėnesį ir man teko kaip merui ne vieną kartą vykti, kalbėtis su kolektyvo nariais, profsąjungos nariais. Vadovauti žmonėms – tai ne būti geru inžinieriumi. Jei buvai vicemeru, tai dar nereiškia, kad būsi geras įmonės vadovas, taigi nelabai pasisekė Rimošaičiui rasti bendrą kalbą. Mes buvome priversti keisti kitu vadovu. Kaip tik tuo metu buvo mūsų pagalbinėje mokykloje atsirado su mechanika susijęs etatas, tad buvo pasiūlyta ten ir priėmė.

Bet Jūs neigiate, kas su Jūsų pagalba jis ten rado darbą specialiojoje mokykloje?

S.G. Galiu pasakyti taip – mes klausėme direktoriaus ar reikalingas darbuotojas, ar ne. Sakė, kad reikalingas. Aš negaliu įsakyti, ne mero tai reikalas, bet minėjau, kad yra Rimošaitis, tarybos narys, kuris turi patirties, tai jie nusprendė, kad jį priims.

Taigi, ne dėl darbo koalicijoje, tik dėl asmeninių savybių? Geri žmonės nesimėto?

S.G. Matot, koalicija irgi yra svarbu. Tas neturėjo įtakos ir tai jam netrukdo dabar dirbti savivaldybės švietimo įstaigoje. Būna koalicijoje aštresnių ir aršių mero ir daugumos pasisakymų koalicijos atžvilgiu, tai šioje vietoje, kaip čia pasakius…

Neseniai buvo priimtas miesto, rajono biudžetas. Kritikai teigia, kad jame per mažai ambicingų projektų, o ką apie biudžetą manote Jūs? Koks būtų Jūsų biudžeto vertinimas?

S.G. Jeigu nori mušti, lazdą visada surasi, tai čia ta pati istorija. Aš galvoju, kad kaip tik tai yra super ambicingas biudžetas. Taip pat sugebėjimas suvaldyti ir suplanuoti biudžetą dar kartą įrodė, kad mūsų specialistai ir vadovai yra tikrai kompetentingi, nes tokių biudžetų ir tokio vykdymo kaip šie du metai (2015 – 2016) nebuvo Kėdainių savivaldybės istorijoje. Kas liečia ambicingumą, tai labai lengva kalbėti apie tai, kad niekas nedaroma. Kaip sako oponentai, kad kol niekas nedaro, tol ir negalėjo būti daroma. 2015 – 2016 metai buvo ruošiami tie namų darbai. Jų, tų didžiųjų darbų, nemato kėdainiečiai – vėliau pasakysiu tuos kitus darbus. Buvo derinama su ministerijomis, pačios ministerijose derino įvairius aprašus, buvo ruošiami investiciniai projektai, buvo tų projektų derinimas su ministerijomis – ar viskas gerai, ar atitinka aprašus. Prasidėjo techninių projektų ruošimas. Tai yra tos procedūros, nuo kurių negali pabėgti. Kai kurie tarybos nariai buvo vadovais senesniais metais (2000-aisiais, dar anksčiau), jie sako „ką Jūs čia tiek darot“? Jie nesupranta, kad ne 2000-ieji metai ir mes patys sugalvojome tas procedūras. Jos yra priimtos valstybės, ministerijų lygmenyje ir pažeisdamas procedūras apskritai nieko negali padaryti. O procedūros užsitęsia nuo idėjos pradėti darbus iki metų ar pusantrų. Taigi, Jūs galite kaltinti visi kiek norite, bet jų pagreitinti negalima. Kaip tik 2015 – 2016 metai buvo paruošiamasis darbas, dabar, 2017-aisiais metais, jau matysis pradėti tie darbai realybėje. Tas pats pėsčiųjų tiltas Didžiosios gatvės pabaigoje bus naujai pastatytas per Nevėžį. Jau viskas, projektavimo darbai baigti, dar kartą projektas atiduotas ekspertizei, tad jei nebus pastabų, apie gegužės pabaigą, birželio mėnesį bus skelbiamas rangos konkursas. Tikiu, jei vėl neįvyks apskundimų, kai labai mėgsta rangovai skųsti vienas kitą ir po to teismuose tai užsivelia, mes turėtume turbūt jau rugpjūčio – rugsėjo mėnesį pradėti gražaus ir senamiesčiui tinkančio tilto statybą. Blogiausiu – ilgiausiu atveju, kitų metų pavasarį tiltas turėtų būti užbaigtas.

Gerai, kad pradėjote kalbėti apie pėsčiųjų tiltą, nes kaip tik buvome paruošę klausimą. Kaip suprantu, Jums patinka toks ambicingas projektas. Visuomenė buvo pakviesta susipažinti su Kėdainių senamiesčio viešųjų erdvių sutvarkymo projektais. Kodėl kviečiami susipažinti, o ne diskutuoti bent jau dėl labiausiai kontraversiško pėsčiųjų tilto? Ar tariamasi planuojant tokius pokyčius bent jau su didžiausią autoritetą ir pripažinimą turinčiais mūsų miesto istorikais, archeologais, architektais (pastarieji nebūtinai iš mūsų miesto)? Gal žinote jų nuomonę šiais klausimais? Nes man, asmeniškai, teko girdėti pakankamai kritišką istorikų nuomonę būtent dėl šio tilto projekto.

S.G. Žinote, ką aš pasakysiu – kritikuoti yra nesunku, kritikuoti galima viską. Aš irgi esu girdėjęs kai kurių mūsų istorikų, kurie nėra architektai, kurie iš tiesų gali kalbėti apie istorinius dalykus, bet mažiau jie turbūt yra kompetentingi architektūroje. Šį tiltą vertino žinomi Lietuvos architektai, kurie įvertino. Vienas įdomiausių projektų, kuris, jų nuomone, atitinka vietą ir to miesto įvaizdį, todėl man tai buvo didelis argumentas pritarti tam projektui ir, kaip visada sakau, šitokiuose projektuose žodį visada turi tarti profesionalai. Jie supranta. Mūsų savivaldybės architektai lygiai taip pat pritarė šitam projektui kaip labai įdomiam ir tinkančiam. Palaukime, pastatysime …

Bet gal buvo galima rasti kompromisą? Istorikai juk irgi ne paskutinėje vietoje turėtų būti?

S.G. Nu žinote… Suprantate kur buvo vienas iš tokių įdomių reikalavimų, kurių aš nežinojau. Iš pradžių aš irgi laikiausi tos nuomonės, kad turi būti atstatytas 18-19 amžiaus tiltas. Pasirodo, kad pagal tam tikrus reikalavimus neleidžiama ir nerekomenduojama imituoti kažkurio tai laikotarpio tą objektą, kaip autentišką, tokį patį. Tai netgi nėra leidžiama. Jis turi turėti tą naują dvasią. Taip, išlaikyti tą bendrą toną turi, bet jis negali likti toks pats. Būtų labai paprasta – turim kelias graviūras, kur matosi tas elementarus tiltas, mediniais rėmais, kurį būtų galima atstatyti. Nelabai. Čia įdėta nauja idėja, naujas požiūris ir galvoju, kad tiltas tikrai puoš. Galbūt mūsų žmonės, kaip pas mus nėra linkę priimti, kad tai jau yra gerai, bet praeis 5 ar 10 metų, jie didžiuosis ir džiaugsis, kad toks tiltas yra.

Matysim, gyvenimas parodys. O Jums pačiam asmeniškai tilto projektas ir vizija?

S.G. Taip. Iš tiesų jis man patiko. Jis įdomus. Tos medinės konstrukcijos, kurios yra numatytos kaip sijos, jos atkartoja gražų mūsų senamiesčio namų stogų reljefą ir jei pavyks su apšvietimu jį padaryti kaip projektuotojai sako, jis bus atraktyvus ir bus vienas iš traukos vietų. Prie tilto numatyta krantinės sutvarkymas su sėdimom vietomis, kur mūsų jaunimas mėgsta vasarą atsisėti ant betoninių „tumbų“, todėl manau, kad vakarais jie ten labai simpatiškai leis laiką ir žiūrės į tą tiltą ir džiaugsis, kad toks yra.

Jei dar bebus to jaunimo Kėdainiuose.

S.G. Aišku, kad bus. Kur jisai dings..?

Šios valdžios akivaizdus pokytis yra tai, kad nevengiama tartis su bendruomene dėl planuojamų vykdyti projektų ar priimamų (kartais ir dėl jau priimtų) sprendimų. Kaip taip, bet daromos apklausos, ko nebūtų galima pasakyti apie iki tol buvusias valdžias. Ar Jūs nebijote, kad pradėję tartis dėl visko, pavyzdžiui: „leisti automobiliams stovėti prie fontano ar ne?“, įsivelsite į nesibaigiančias diskusijas, o dėl to nukentės didesnių ir svarbesnių mieste vykdomų projektų įgyvendinimas, bus prarasta daug laiko, sustos svarbesnių problemų sprendimas, o daug jėgų bus išeikvota nereikšmingiems klausimams?

S.G. Žinote, pasakyti kurie klausimai yra reikšmingi, kurie nereikšmingi, kas jau čia tas arbitras, kuris gali taip tiksliai įvertinti tokius dalykus. Mes turime labai gerą pavyzdį, mes – turiu galvoje europiečiai, tai Šveicarija. Ten valstybės mastu į metus po keletą referendumų pravedama įvairiais klausimais ir svarbiais, ir mažiau svarbiais klausimais, nes atsiklausimas žmonių, jų nuomonės išgirdimas ir veda visuomenę į tą pilietišką visuomenę, į aktyvią visuomenę. Jei tu žmogaus neklausi, tai jis ir sako – čia valdžia, tegu ji čia galvoja, tegu sprendžia, mes tik kritikuosime. Žmonių įjungimas į įvairių klausimų sprendimą ir jų nuomonės išklausymas yra gerai. Dėl tos pačios stovėjimo aikštelės prie Ramybės skvero fontano, atrodo paprastas klausimas, bet kada mes pradėjome domėtis dar be apklausų kokia ten ta situacija yra, ten aiškiai pasimatė du frontai. Vieni – tai verslininkai, kurie ten turi savo verslus prie to fontano Basanavičiaus ir Josvainių gatvės tose vietose. Jie buvo iš karto prieš, nes klientui nepatogu privažiuoti. Toliau – tie žmonės, kurie ten mėgsta ateiti, pasėdėti, ypač šiltuoju metų laiku. Aišku, jiems tie automobiliai nepatinka. Jie pasakė ne. Paklausius ir vienų ir kitų buvo labai sunku apsispręsti ką daryti. Kai tokia yra situacija, norisi pasiklausti žmonių. Taip atsitiko, kad laimėjo tie, kurie sako, kad reikia ten automobilių stovėjimo aikštelės ir liktų ta aikštelė, nors jei mano nuomonės paklaustumėte…

Bet ten apklausoje sudalyvavusių labai nedidelis procentas..

S.G. Tai kas ir gavosi iš tikrųjų. Kai darėme tą paprastesnę apklausą, tai žmonės pradėjo kalbėti, ypač tie aktyvieji, kad kažkas piktnaudžiauja, kad po kelis kartus balsuoja, nors mes aiškinomės. Ten daugiausiai 1-2 kartus buvo galima nubalsuoti.

Mere, aš pats ten gal 5 kartus prabalsavau.

S.G. Nu gerai, 5 kartus. Mes šitoje vietoje iš karto sureagavome. Sakome, jei yra piktnaudžiaujama, tai pabandykime įrėminti taip kaip priklauso. Pasirodo, kad ne toks jau didelis tas mūsų kėdainiečių aktyvumas ir pilietiškumas. Nepamenu ar 50 iš viso jų ten buvo balsavusiųjų, bet skirtumas ten jau buvo labai didelis. Ten 10 ar 12 balsų skirtumas. Tai mano supratimu tas žmonių atsiklausimas vis tik yra gerai. Buvo ir rimtesnių tų klausimų. Dėl tos pačios Saulutės atsiklausta kėdainiečių, nors iki šios dienos dar bandoma aiškinti, kad reikia nuversti. Ką neteisingai? Buvo apklausta viskas teisingai ir priimti tokie sprendimai. Aš galvoju, kad dabar, kai ryškėja tie kontūrai, kėdainiečiai mato kiek tai pažemėjo tas pastatas ir kiek mažiau jis užstoja mūsų evangelikų liuteronų bažnyčią.

Na jie neturi su kuo palyginti, nes nematė kiek jis būtų buvęs aukštas.

S.G. Įsivaizduokit dar 3 metrus pridėję kaip minimum. Gerai, kad įvyko ta apklausa, kad žmonės vieni taip galvoja, tik žinot kur yra bėda pas mus – mes nemokame pralaimėti. Kada vyksta tokie atviri paklausimai, nuomonių apklausos, tai tie, kurie lieka mažumoje, jie labai būna kažkodėl pikti ir bando visada kvestionuoti tuos apklausos rezultatus, nes tai neatitinka jų nuomonės ir, matyt, mes visi manome, kad esame patys protingiausi, bet to turime išmokti, nes kaip sakoma, jei nori išmokti plaukti – turi plaukti.

Grįžkime prie Č. Milošo gatvės eismo. Mano žiniomis nauja eismo tvarka Č. Milošo gatve (šalia Didžiosios Rinkos aikštės) numatyta iki birželio 1 dienos. Kokia eismo tvarka šioje gatvėje bus po birželio 1 dienos? Ar yra savivaldybėje kompetentingas specialistas, galintis profesionaliai įvertinti vykdomų mieste eismo pokyčių poveikį bendram transporto eismui, senamiesčiui, gyventojų patogumui? Kodėl Jums nepavyksta įtikinti miesto bendruomenės dėl transporto eismo pertvarkymo senamiestyje būtinybės ? Gal pernelyg paprasta suverti kaltę tik „kaimietiškam žmonių mentalitetui“, kaip kad Jūs esate kažkada viešai pasakęs…

S.G. Na gal tada pasikarščiavau ir pasakiau šituos žodžius. Mes šitoje vietoje ėmėmės tam tikrų veiksmų. Tikriausiai esate girdėję, kad yra ruošiamas Kėdainių miesto Darnaus judumo planas. Laimėjo konkursą „Kelprojekto“ specialistai, kurie ne tik senamiestį, bet ir visus Kėdainius apims ir ten galutinai paruoš tą projektą. Jų yra paprašyta kaip profesionalų, ne politikų, techniniu aspektu pasižiūrėti. Mes iš tiesų smarkiai atkreipsime dėmesį į jų siūlymus ką daryti. Kodėl tai atsirado? Aš jau buvau susitikęs su kėdainiečiais ir apie tai kalbėjau. Sakiau, tai yra mano vizija tokia, mano komandos vizija tokia. Mes turime labai mažą senamiestį. Jis yra gražus jaukus, bet labai mažas. Per didelė yra prabanga, kad per pagrindinėje senamiesčio aikštėje nuolat zuitų mašinos. Tai mes jau tokį kompromisinį variantą priėmėm. Darbo dienomis tegu važinėja, nes tie srautai, kurie vyksta į cukraus fabriką, į „Lifosą“, gyvenantys Jaugelio-Telegos gatvėje, nors gyvenančius šioje gatvės pusėje (Milošo g.) tikriausiai nervina tokie srautai. Tvarkoj, palikime. Bet bent jau palikime senamiestį pėstiesiems savaitgaliais. Aš noriu pasakyti ir pakviesti kėdainiečius – šeštadienį bus pirmas mūsų festivalis. Vaikų pop chorų festivalis. Atvyks 37 kolektyvai. Vieno iš tų chorų vadovų buvo didelis džiaugsmas kai sužinojo, kad ši Didžiosios Rinkos aikštė bus savaitgalį uždaryta nuo eismo. Įsivaizduokit kaip ten su tais vaikučiais ir juos reiks ten sugaudyti.

Bet specialiai renginiams jis visada buvo uždaromas ir tai galėtų būti vienas iš sprendimų. O tvarka po birželio 1 kiek nors keisis ar išliks dar tokia, kokia yra iki dabar?

S.G. Manau, kad išliks tokia pati ir dėl techninių dalykų. Dar daug darbų laukia kas liečia Rinkos aikštės, dangos darbų. Užsitęsė pradžia, nes pavasaris šiemet nedėkingas su savo sniegu ir lietum. Ir jie ten turės daug darbų ir nori nenori jie turės neleisti riboti tą eismą. Tikiuosi, kad rudeniop bus paruoštas Darnaus judumo planas. Pasižiūrėsime ką specialistai siūlo. Dar vienas yra atviras klausimas dėl kavinių prekybos lauke. Žinote, kad naujoji valdžia nori aplamai riboti tą prekybą ir tuo pačiu alumi ir kitais gėrimais, jeigu tai nėra prie restorano ir prie kavinės. Tada tai vėl gali keisti situaciją. Dar vienas momentas – aš lieku optimistas ir tikiu kad mes tų festivalių, apie kuriuos kalbėjau, turėsime daug. Šiemet, kaip jau sakiau, pirmas startas vaikų pop chorų festivalis, toliau numatytas maisto festivalis, kuris sukvies įvairių restoranų atstovus, kurie pabandys mus pakviesti kėdainiečius su savo įvairiais patiekalais. Toliau mūsų dainuojamosios poezijos festivalis liepos mėnesį tai bus startas, kaip toks pabandymas, aišku Broma Jazz kaip toks jau tradicinis ir rugsėjo mėnesį nauja miesto šventės data. Taigi, šiemet, dar neužbaigę aikštės rekonstrukcijos, duodam startą tiems festivaliams. Pasižiūrėsime – reikia kėdainiečiams to ar ne, ar jie nori ateiti į tuos renginius ar ne. Tikrai ta aikštė nebus uždaryta, jei tie renginiai nebus lankomi žmonių, jei ta aikštė nebus patraukli. Žinoma, paleisime mes tą eismą toliau ir tegu jis juda pirmyn atgal, bet jeigu ten kiekvieną savaitgalį kažkas vyks, tai kam jį kaskart uždarinėti ir eismas tik savaitgaliais ten bus draudžiamas.

Klausytojo klausimas: ar meras žino, kad dėl parkavimo ir eismo pokyčių viena parduotuvė iš ten jau išsikraustė ir ar meras žino, kad dėl tų pačių priežasčių greitai užsidarys kepyklėlė, vienintelė tokia senamiestyje.

S.G. Aš noriu pakartoti kad tikrai ne dėl to užsidaro, patikėkit manim.

Galbūt trauka ir šiaip nevyksta?

S.G. Nevyksta, nėr traukos. Mes niekaip negalime prikalbinti tų kėdainiečių, gerąja prasme, kad jūs būkite senamiestyje, vaikščiokite po tą senamiestį. Jeigu mes dabar pradėsime taip kalbėti, kad dėl to, kad Milošo gatvėje šeštadienį ir sekmadienį negalima pravažiuoti ir dėl to užsidaro mūsų parduotuvės, tai atleiskite, bet aš kaip verslininkas, pradirbęs 24 metus, šito argumento nepriimsiu niekad. Tai yra kitos priežastys. Nenoriu aš kritikuoti kai kurių mūsų verslininkų, kurie senamiestyje atidarinėja parduotuves su visiškai ne tuo profiliu, kuris turėtų būti senamiestyje, nes ta parduotuvė turėtų būti visai kitur ir paskui skundžiasi kad jis negali klientų prisišaukti… tai ne čia turi būti ta parduotuvė. Ji turėjo būti visai kitoje vietoje. Lygiai ta pati kepyklėlė. Ar tikrai tai kepyklėlei ta vieta yra ideali čia? Tai galbūt kaip tik jai arčiau Smilgos gatvės, kur daugiabučiai, kur žmonėms patogiau prieiti būtų. Galbūt tam pačiam senamiestyje, tik arčiau. Sakysim – prie tų daugiabučių turėjo būti įrengta, galbūt dar kitoje vietoje. Žinokite čia nėra jokios naujienos. Aš dažnai būnu Vilniuje. Yra viena prie Vokiečių gatvės kepyklėlė, kuri viena pirmųjų Vilniuje pradėjo šitą verslą, bet šiai dienai ji užsidariusi, nors eismas ten nei buvo uždarytas, nei suvaržytas. Tai yra kitos priežastys, kurias turėtų verslo žmonės truputį pagalvoti. Ar tikrai čia yra ta priežastis, ar čia kaip atpirkimo ožys ar savęs pateisinimas, kad va – kadangi Milošo gatvėje eismas užsidarė, tai pas mane biznis sustojo.

Na galbūt iš dalies tai kažkiek prisidėjo, bet tiesiog žmonės taip įsivaizduoja, taip mato ir jiems taip atrodo. Galbūt šioje vietoje ir komunikacijos trūkumas ar ištransliuoti tų sprendimų, kad nėra toks tikslas ir, kaip kalbėjote, neina žmonės į tą senamiestį. Ar dar kažkokių priemonių matytumėt tiems žmonėms pritraukti – be renginių?

S.G. Aš galvoju, kad renginiai jau yra didelis darbas. Prisiminkite visus tuos senuosius laikus iki dabar tai ten buvo kokie renginiai? – miesto šventė vienas renginys, antras Jurginių mugė ir principe…

Broma“…

S.G. Tai „Broma“ čia tik ketvirti metai, bet jei mes prisiminsime 10-15 metų atgal, tai senamiestis jau buvo sutvarkytas, o daugiau nieks ir nevyko. Čia vienas momentas. Kitas momentas – aš nenoriu labai detalizuoti, bet yra dar vienas projektas, bet kol mes nesam gavę „palaiminimo“ iš ministerijos ar tai bus leidžiama finansuoti, tai labai garsiai nenoriu šnekėti, tai senamiesčio apšvietimas. Jei tą projektą mums pavyktų įgyvendinti, tai mes taptume išskirtiniai Lietuvoje ir, drąsiai galiu sakyti, ir Europoje su šiuo projektu, nes to, ką mes esame užmanę nesu niekur matęs. O tai būtų pas mus tas projektas, kur kaip žmonės sako – „jūs turite senamiestį, jūs turite jį išnaudoti“ – tai šis projektas duotų senamiesčio ir šio projekto sinergiją, patrauklumą mūsų nedideliam senamiesčiui, dėl ko turėtų žmonės ateidinėti vakarai, vaikščioti po senamiestį, tada užsukti į vieną ar kitą kavinę, „butiką“ ir kažką nusipirkti.

Klausytojų klausimai: Andrius Naruševičius klausia: ar žadate prisijungti prie likusio pasaulio, turi mintyje Feisbuką, kaip kad daugelis politikų ir taip užtikrinant betarpišką bendravimą su rinkėjais? Jis įdeda nuorodą kaip Jonavos meras atsiskaito rinkėjams kokie jo darbai pasiekti.

S.G. Aš turiu savo tokią užsispyrusią nuostatą šiuo klausimu. Galvoju, kad esu pakankamai viešas žmogus ir kartais vietinė žiniasklaida per daug to dėmesio skiria mano asmeniui. Feisbukas turi vieną tokia bėdą – jis reikalauja labai daug laiko.

  1. Butkevičiui (ekspremjerui) įrašus greičiausiai ne jis pats darydavo…

S.G. Aš galvoju, kad taip. To aš nenoriu. Pats aš matau, kad nesugebėsiu kokybiškai Feisbuke komunikuoti, bendrauti su kitais žmonėmis. Bet ką rašyti, kaip aš matau, kaip kai kurie politikai Feisbuke dėl Feisbuko. Dalyvauja renginyje, parkšt selfiuką pasidarė ir įmeta į savo Feisbuką, parašo sakinį komentarui ir tai jau vadina aktyviu Feisbuko nariu. Mano supratimu, tai visiškas popsas. Jei tu jau Feisbuke tai jau reikia iš tiesų nuoširdžiai kalbėti, atsakinėti ir aš matau, kad man tai bus visiškai neįgyvendinamas dalykas.

Jūsų partijos vadas R. Šimašius labai daug laiko, matyt, tam skiria ir įrašus ilgus daro.

S.G. Mes bandėm Feisbuku naudotis tada, kai apie tai dar niekas nekalbėjo (kai dirbau „Daumantuose“). Mes pabandėm patys tai daryti. Kodėl aš tai kalbu užtikrintai ? Nes aš patirties turiu. Pasirodė, kad man, kaip vadovui, tai visiškai neįmanoma, nes tada verslas visiškai sužlugs, nes aš turėčiau ištisai dalyvauti tik šituose dalykuose, tada pabandėme įpareigoti mūsų darbuotoją. Bet darbuotojas – ne vadovas. Mes pamatėme, kad jis pradėjo komentuoti tai, kas visiškai neatitinka mūsų įmonės politikos. Tada pabandėme imti viešųjų ryšių specialistus ir su jais dirbti. Atsiprašau už tą žodį, bet gavosi visiškas „pravalas“. Mes supratome, kad reikia padaryti tą Feisbuką tik savo visiškai reklaminį be jokių aktualijų. Tad nesinori, jei negali sau leisti to laiko skirti klausimams, bendravimui, oponavimui, argumentavimui, tai kam man apsimesti kad turiu aš tą Feisbuką. Nesinori.

Alfonsas Štuikys klausia: Mere, jau paragavote mero posto. Ar dar norėsite sekančią kadenciją vėl būti meru?

S.G. Alfonsai, galiu pasakyti Jums taip, kad kažkodėl apie tai nepagalvojau. Aš dirbu, aš dirbsiu. Manęs klausia – kaip apie antrą kadenciją?. Palaukite, praėjo dar tik 2 metai, dar tik pusė pirmos kadencijos. Mano šitam darbe dviejų metų laikotarpyje gali būti įvairių įvykių, kurie gali pakeisti mano nusistatymą. Aš šiai dienai nieko nenoriu apie tai galvoti. Galiu pasakyti atvirai ir gerbiamam Štuikiui ir kėdainiečiams, kad tikrai realiai apie tai pradėsiu galvoti tik kitais metais, panašiu laiku. Tada ir matysiu – kaip man sekėsi šitie metai, 2017-2018 metai, nes laukia naujas biudžetas ir strateginio plano tvirtinimas, matysiu kaip ta mūsų koalicija, kaip ta mūsų dauguma jaučiasi. Pabandysiu pasiaiškinti kėdainiečių nuostatų. Ar jie patenkinti manim kaip meru, ar nepatenkinti, nes tai yra labai svarbu. Tikrai mano nėra tikslas bet kokia kaina bandyti būti meru antrą kadenciją. Daug bus faktorių, kuriuos aš turėsiu apsvarstyti, pasverti ir tada priimti sprendimą. Ar aš noriu būti meru. Reikia atsakyti sau pačiam, nes kartais galvoja žmonės, kad būti meru, ministru, dar kažkuo yra labai smagu, šiltos kėdės…

O nesmagu?

S.G. Galiu tik pasakyti – pabandykite, ir tada turėsite savo nuomonę. Tai yra sunkus darbas ir atsakomybė. Jei tu nori tikrai sąžiningai ir kruopščiai atlikti savo pareigas, tai daug darbo ir laiko, to laisvo laiko atima, nes ne visi suskaičiuoja kiek tų šeštadienių ir sekmadienių reikia, kai tenka kažkur dalyvauti. Aš suprantu žmones, jie kartais pyksta ir sako – mere, mes Jus vieną kartą per metus pasikviečiame ir jūs neatvažiavote šiemet. Bet tuos vienus kartus per metus sudėti per visas mūsų įstaigas, organizacijas, bendruomenes, jų jubiliejus kažkokius renginius, kuriuose žmonės nori matyti rajono vadovus, tai turbūt nebūtų nei vieno savaitgalio, kurį galėčiau skirti truputį sau ir šeimai. Tai irgi yra darbas. Taip, jei tai būtų į metus kelis kartus, tai būtų pramoga, malonus užsiėmimas. Kai tai kasdien, tai jau blogai.

Laima Šiušienė klausia: Skaičiau, kad rajono mokyklose bus naikinami sargų etatai. Ar nebus taip, kad nelikus sargų, neliks ir galimybės naudotis sporto salėmis?

S.G. Numatyta, kad bus budėtoji, kurie tą klausimą išspręs.

Irena Liustikienė: Kada bus sutvarkytas pėsčiųjų takas tarp Dotnuvos ir Akademijos.

S.G. Negaliu tiksliai pasakyti, turėčiau pasitikslinti ar tas kelias įtrauktas į strateginį planą. Jei tas kelias įtrauktas į strateginį planą, tai mes svarstysime finansavimo klausimus ir tada bus galima projektavimo darbus daryti. Žmonės galvoja, kad parašėm raštą ir meras, būk mielas, po pusmečio tą darbą padaryk. Kitas dalykas, Dotnuvos Vytauto gatvėje yra numatyta vandentiekio ir kanalizacijos pratęsimas, ką gyventojai seniai prašo. Tad jei neįvyks kokių nenumatytų dalykų, tai tikimės, kad pagaliau po trisdešimt kelių metų Dotnuvos Vytauto gatvės gyventojai ir gyventojai, gyvenantys toliau link Akademijos, turės vandentiekį ir kanalizaciją.

Mūsų draugas socialiniame tinkle Jonas Vyšniauskas klausia kada ,,BEDRIONKA,, ateis į Kėdainius, nereikės važinėti į Lenkiją? Labiau gal retorinis klausimas, bet atspindintis jo skaudulius.

S.G. Galiu pasakyti taip – „Biedronka“ ar ne „Biedronka“, „Aldi“ ar dar kažkokios kitos tinklinės parduotuvės, tegu jos tik ateina į Lietuvą. Kuo jų daugiau bus, kuo konkurencija bus didesnė, tuo mes, vartotojai, tik išlošime. Todėl aš pritariu, kviečiu „Biedronką“ atvykti į Lietuvą ir pradėti čia savo verslą.

Dar vienas klausimas apie aikštelę priešais savivaldybę, prie dabartinės „Norfos“. Rašo klausytojas:

ji tarsi bedvasė, nė vienos kavinės, nėra jokio jaukesnio kampelio, tik parkavimosi aikštelė. Ar nesinorėtų ten realiai padaryti požeminę aikštelę?

S.G. Smagu kai ir kėdainiečiai, ir meras turi tą pačią viziją, tą patį norą. Kai tik pradėjau dirbti meru, pradėjau domėtis galimybėmis panaudoti europinių projektų pinigėlius požeminei stovėjimo aikštelei, o čia padaryti galbūt kokį fontaniuką, kažkokią linksmesnę vietą. Deja, šitam laikotarpyje nėra numatyta ir aprašuose niekur nėra leidžiama požeminėms aikštelėms skirti pinigų, bet aš tikiu, kad galbūt ateityje tokia galimybė bus. Man teko matyti labai nemažai, ir tai buvo iš europinių pinigų, Ispanijoje, kur daug kur tos centrinės miesto aikštės paliktos ir sutvarkytos, o apačioje požeminiai garažai įrengti. Deja, šiam laikotarpiui pinigai nėra skiriami, o iš savivaldybės jokių galimybių mes tą darbą padaryti neturime. Bet džiugu, kad mes matom problemą ir galvojame vienodai.

Žmonės kelią tą klausimą ir rašo, kad ta aikštė tarnauja „Maximai“ ir „Norfai“ ir norėtųsi matyti kitaip.

Dar turime klausimą, kuris šiek tiek susijęs su Jūsų ankstesniu atsakymu apie savaitgalius, kad sunku visus savaitgalius skirti darbui, bet žmonėms atrodo kitaip. Klausia kodėl gana taip retai susitinkate su žmonėmis įvairiuose renginiuose ir šventėse. Žmonėms va taip atrodo.

S.G. Tai taip ir turi būti. Žmonės dalyvauja tam tikrose šventėse, nedalyvauja visuose renginiuose, todėl jiems gali pasirodyti, kad meras ne per dažniausiai ir dalyvauja. Bet man tenka būti ne tik Kėdainiuose, tenka būti mūsų seniūnijose, švietimo ir kultūros įstaigose, taigi man užtektinai yra tų susitikimų. Jų visada galėtų būti daugiau, bet vis dėlto mano pagrindinis darbas yra tas kasdieninis darbas kurį aš dirbu. Reprezentacinis yra svarbus, bet mano asmenybė nėra ta, kuri labai gerai jaučiasi sakydama progines kalbas, nes jos man atrodo truputį tuštokos, truputį banalokos. Aš labiau mėgstu kalbėti konkrečius dalykus, apie konkrečius darbus ir tai gal būt šiek tiek lemia, kad nesiveržiu aš kaip ankstesnioji valdžia pabūti visuose renginiuose, visose šventėse po 3-4 per savaitgalį. Jiems tai patiko, jie taip įsivaizdavo kad taip turi būti. Aš vis dėl to akcentą dedu kasdieniam darbui, kuris, mano manymu, yra svarbesnis.

Baigsime vienos klausytojos komentaru, kuriuo Aušra Radzevičiūtė sveikina Jus su gimtadieniu. Dėkojame Jums, kad apsilankėte pas mus, kad išdrįsote ir neišsigandote mūsų nesuderintų klausimų.

S.G. Ačiū. Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad tokia laida yra. Galvoju, kad ir kiti politikai, jeigu ateis, nuoširdžiai ir atvirai atsakys į jūsų klausimus. O nuo to kėdainiečiams bus geriau, nes jie geriau įsivaizduos politikų kasdienį gyvenimą ir galbūt daugiau vertins mūsų atliekamus darbus.

Ačiū, mere. Mes turėjome klausimų dar vienai laidai. Galbūt mums iš karto pavyks susitarti dėl dar vienos laidos?

S.G. Nenorčiau uzurpuoti jūsų studijos. Kai ratas apsisuks, aš su mielu noru sudalyvausiu jūsų laidoje.

Puiku. Ačiū Jums. Geros dienos.

Parašykite komentarą